vakar pilsčiau alų, be abejo, buvo pasibaigęs cukrus, todėl kračiau visus įmanomus užkampius jo ieškodamas, kad bent kiek alaus išpūstų iš kego. Galiausiai radau, supyliau daugiau nei pusę stiklinės, supyliau alų ir užsukau 30l kegą. Jau buvau savimi visiškai patenkintas, bet tada grįžo mama ir sako:
- ar į alų supylei šitą cukrų?
- taip.
- oi, taigi čia uogienių cukrus!
- ...?
http://www.anonsas.lt/f/image/filename/0/5/58239/uogieniu.jpg
kaip suprantu jis nuo paprasto cukraus skiriasi tuo, kad jame dar yra pektino ir kalio sorbato
ar kam nors yra nutikus analogiška nelaimė?
ar verta kaip nors gelbėti tą alų ar palikti kaip yra?
skaitinėjau diskusiją apie sidrą, gal vertą pasiieškoti fermento skaidančio pektiną? gal pusė stiklinės ant 30l ir nesijaus, bet bijau, kad paskui neplaukiotų pektinas, kaip krakmolas po kisielių
ką blogo alui darys kalio sorbatas?