Alus tautosakoje ir liaudies kūryboje

[Klevas]

Manau reikalinga tema siekiant pažinti alų.

[Klevas]

Keletas tikėjimų bei mįslių, susijusių su alumi iš www.aruodai.lt portalo:
Kai jauna buva, stačia daviau, kai pasenau, pasitursinau. (statinė su alumi)
Kūdikiui gimus, negalima skolintis: nei miltų, nei sviesto, nei alaus, nei drabužių, kad jis gyvendamas trūkumo neturėtų.
Mergei norint prisivilioti vaikį, reikia jam užduoti savo mėnesinių su alumi.
Jei vestuvėms alus gerai rūgsta, tai jaunavedžių bus geras gyvenimas, o jei surūgsta, tai bus surūgęs gyvenimas.
Negalima slapčia gerti alaus kol rūgsta, tas alus nebegyvens, nerūgs. Ant alaus nereikia sakyti „rūgst“: surūgs kai gira.
Degtinė (arielka), alus ir upės vanduo prieš geriant žegnojamas, kad velnio kartu neišgerti.
Jei moteris nori turėti vaikų, reikia iš rudenį pražydusių dobilų žiedų, kurie buvo pasėti pavasarį, suskinti devynias puokštes, kiekvienoj po devynius žiedus, suvirinti su alumi ir gerti per devynias dienas po vieną taip, kad tos puokštės nesusimaišytų: kuri pirma suskinta, tą pirmą reikia gerti, antrą suskintą – antrą virinti ir gerti ir t. t. iki devynių. Tai tada moteriškė pastos.
Nuo rožės reikia gerti katšūdį, suvirintą su alumi.

[null]

kažkur Klevai reiktų ir dainyną paskelbt

[Klevas]

Reikės - sudarysiu failą, gal bus galima įdėt.