Aludarių forumas

Sveiki,
Klausimas diskusijai. Jei sąlinimas vyksta pakankamai ilgai ir naudojamas ilgas "mashout" periodas, teoriškai turėtų būti nebloga dezinfekcija (gal netinkamas terminas), tad virimas dėl dezinfekcijos nebūtinas.

Ar ką nors prarandame, pasirinkdami ne visos misos virimą, o tik apynių arbatos virimą, su sakykime 5l misos? Ar yra kokia įtaka misos cheminiam stabilizavimui, vėlesniam skonių atsiradimui/išblėsimui? Jei norim tamsesnės misos, kartesnio skonio - galime kompensuoti koreguodami tamsių salyklų sudėtį.

Tad ar ką prarandame pasirinkdami paprastesnį variantą?

Klausimas iškilo, nes iki šiol verdu visada tik apynių arbatą. Techniškai 25l misos niekaip negalėčiau užvirti (neleidžia įranga). Mastau apie įrangos keitimą/papildymą, tad galvoju ar verta mastyti apie galingumus, leidžiančius virti didelį misos kiekį, ar daryt kaip darau iki šiol ir nesukt galvos?

Iš principo tai turėtų skirtis tik skaidrumas ir kūnas dėl baltymų ("tirštesnis" alus) ir didesnė tikimybė pasigauti infekciją iš oro/aplinkos (bet tai nebūtinai blogai;).

Baltymų aluje žmonės siekia išvengti, vis tik. Jie ne tik drumstumą duoda, bet ir skonį pakeičia. Nevirtoje misoje tų baltymų žymiai daugiau. Yra dar toks DMS (dimetilsulfitas, jeigu neklystu), kuris išsiskiria tik verdant. Jis irgi, sako, duoda nepageidaujamą prieskonį. Bet aš to DMS skonio nežinau. Bet taip rašo. Ir žinoma infekcija. Tikimybė stipriai išauga. Gali padaryti eksperimentą. Paimk nevirots misos kokį litrą ir palaikyk porą dienų. O tada jau galvok, ar verta virti, ar ne.

Gali nusipirkti 28L arba 18L+18L puodą/puodus. Tai nėra labai didelė investicija, ypač jei naudoti pigesnius emaliuotus puodus vietoj nerudeikos. Norfoj tokie dažnai būna su nuolaida.

erstikis: mano plytka nesugeba nė 10-12l 0.5C/min keldama viršyt 84c, tai bėda ne vien puoduose bet ir kaitinime. Kadangi reikia dar ir naujo kaitinimo, tai vat ir iškilo klausimas.

Gytis: kas vyksta su neapyniuota misa, aš jau išbandžiau netyčia. Bet kai sumaišai su apynių arbata - misa tampa apyniuota, tai akivaizdžiai neigiamų rezultatų kol kas nepastebėjau (rūgštumas visuose aluose buvo, bet dėl mažos patirties dar negaliu pasakyti kodėl - tikėtina kad dėl visų žemutinių temperatūrų rėžių visuose žingsniuose, padaugintų specializuotų salyklų, nes nepavirto actu po ~mėnesio stovėjimo buteliuose).

Dėl baltymų ir DMS labai įdomu, pasidomėsiu plačiau, dėkui.

Na bloga tada ta tavo plytka. Jei turi sąlygas, siūlyčiau emaliuotą puodą ir dujinį degiklį, kuris beje puikiai veikia ir ant gamtinių dujų, tik žikliorių reikia išsukti lauk. jei ne, tada imi neržaveikinį puodą ir įmontuoji 2-3Kw kaitinimo elementą (teną).

Tema nepavystyta, todėl turiu klausimą kitu kampu:
Ar neverta vien dėl laiko paleisti du procesus vienu metu:
a) salinimas + gautos misos užvirimas (~1,5-2 val.),
b) arbatėlės paruošimas (~ 1-1,5 val.)
Vėliau abu sumaišant ir atšaldant.
Gal kas bandė? Pliusai, minusai?

Tai kam atskirai arbatą virt? Iš to naudos 0, apart kartumo dėl geresnės utilizacijos, kaip jau prieš tai parašyta. Verdi apynius misoj ir nesuki galvos. Šiaip ar taip, normaliai alų darant jį minimum valandą reikia virt (nešneku apie sodybos alų), ir man įdomu, kaip įtelpi į 2h su salinimu ir virimu, man verdant ant malkų salinimas 60-90 minučių + tekinimas, nors ir tekinu tiesiai į puodą ant ugnies trunka dar 30-45 minutes, tada kol užverda dar kokios 10-15 min ir bent valanda virimo, tai su viskuo gaunasi 2,5-4 h, ir čia be vandens salinimui paruošimo, aušinimo, įrangos ir talpų dezinfekavimo.

Pofke> Nesakau, kad čia tas atvejis, bet... Kai chebra teigia, jog susitvarko su alaus virimu per taip tris valandas, tyliu. Bet kai po to pradeda klausinėti, kodėl efektyvumas žemiau žemo, kodėl alus drumzlinas, kodėl kaip ir infekcijos požymiai, kodėl......., nu tada kyla noras pasikeikti. Bet nedažnai darau. Negali gi trukdyti žmonėms klysti, dar supyks:)

Tai apie naudojimą, kaip papildomą metodą čia nešnekėjom. Dėl papildomo pakartinimo pilnai sutinku,tik reik tai irgi protingai daryt, iš patirties ir ragaujant, nes apskaičiuot gana sudėtinga:)

Viskas nuo degiklio galingumo priklauso
Bet esmė ne apie tai, nurodyti laikai sąlyginiai. Aš irgi 5-6 valandas su visais pasvajojimais užtrunku. Norisi vieną valandėlę sutaupyti verdant apynių arbatą.
Besidomėdamas suradau, kad skirsis apynių kartumo ištraukimo efektyvumas.
Matyt, bus proga pačiam pasigilinti, pabandyti ir patirtimi pasidalinti.

Arba kažko nesuprantu, arba... nesuprantu:)

Jei reikia virti valandą, tai koks skirtumas, koks degiklis - valanda yra valanda. Va per ją apynius ir sumėtai, ypač pabaigoje aromatui, jei ką. Aišku, darant alų, kai misa neverdama, apynių arbata yra vienas iš galimų kartinimo variantų. Kitas galimas variantas - kartumo, o galbūt ir aromato korekcijos, jei tokios reikalingos bravoriaus manymu.

Tiesa, tavo gal būsimi pabandymai dėl AA izomerizacijos skirtumų gryname vandenyje ir misoje yra įdomūs ir laukiami paviešinimo:)

Mr.
Kažką gausi, bet ar nebus po to gaila tos sutaupytos valandos, kai alų pilsi lauk;) Infekcijos tikimybė ženkliai išauga dėl didesnio mitybinių medžiagų mikroorganizmams, t.y. baltymų kiekio. Be to, bus gaižesnis alus, nes tik ilgesnio virmo metu taninai sudaro netirpius kompleksus su baltymais. Bet, žinoma, bandyt visada gali. Tik nepabrandinsi tokio alaus, dėl tų pačių baltymų, toks ant greitesnio vartojimo;)

Iki "virti" dar reikia "užvirti".

OT: kelios granulės apyniu prieš užverdant misai sumažina putos kuri bando išlipt iš puodo formavimaisi. (aliejai)

Jo, šitą pastebėjau, kai PMA pradėjau daryt. Dar neseniai perskaičiau, kodėl nuo PMA kitoks kartumas būna, nei paprastai apyniuojant - prieš virimą iš apynių ekstrahuotos rauginės medžiagos koaguliuoja su baltymais vietoje grūdinės kilmės taninų, kurie yra švelnesni.

Čia priėjo maistas ir tarė... )
Gal gali paaiškinti, kur aš kalbėjau apie apynius?