Aludarių forumas

Yra mintis pabandyti klonuoti seną gerą "Utenos" porterį. Ir klausimas - ar būtina jam naudoti lagerines mieles (ir fermentuoti kaip lagerį), kad pilnai ir oficialiai įsipaišytų į stiliaus reikalavimus ir būtų atitinkamos kitos pačios alaus savybės? O gal galima ir kokias S-04 ar S-05 panaudoti?
Be to, kokius apynius rekomenduotumėt (kokie tikėtinai būdavo naudojami)?

Sunku klonuot, kai nėra su kuo palygint. Reiktų naudoti lagerines mieles, bet gal galima ir S-04, tik tada fermentacija minimaliose temperatūrose reikalinga atlikti. Kas dėl apynių, tikėtina, kad buvo naudojami vokiški ir tik kartinimui, gal dar čekiški.

Porteris yra stauto tėvukas ir išpopuliarėjo kur kas anksčiau, nei lagerio mielės buvo išgrynintos. Gali naudot elio mieles, kurios darbuojasi sąlyginai žemose temperatūrose ir gausi tradicinį porterį.

jeigu yra noras klonuoti Utenos porterį - tuomet paprasta nebus.
Gera žinia yra ta, kad Dalia iš Utenos draugiškai žiūri į namų aludarius. Galima pabendrauti su ja, tikėtina, kad nurodys gaires. Recepto, žinoma, neatskleis, bet papasakos nemažai. Imkis iniciatyvos.

BP vaikų žaidimas

Va ką begooglindmas radau

https://www.samueladams.com/craft-beers/dark-depths
BALTIC IPA !

@ Peckelis > dar kažkas panašaus į tą seną gerą porterį (nors ten jau tikrai nebe 100 proc. to, kas buvo) liko dabar verdamame Utenos "Porteryje" - retai kur, bet dar įmanoma surasti tokį butelį su auksinėmis etiketėmis: http://www.utenosalus.lt/old/lt/alus/pr ... atalogas/8, tad tai galėtų būti tarsi "išeities taškas" klonavimui, o klonavus galima būtų ir "papildyti", "modifikuoti" ar kažką naujo dadėti.
@ Regi, gera info tada. Bet kuriuo atveju, galima kad ir tą patį receptą tiek su kokiom S-04, tiek su lagerinėm mielėm padaryt. Ir pažiūrėt ant kiek skirtumas gaunasi.
@ Maistra, tikrai super mintis. Darom atskirą temą ir bandom išvirti. Galim net kokį konkursėlį padaryti, kuris išvirs geriausią ir/arba artimiausią tam "Utenos porteriui". Ir būtent, kad tada, kai virė tą gerą porterį, nemanau, kad ten buvo jiems patiems galimybė turėti kažkokius ten n skaičius ir brandus įvairiausio sakyklo ar keliasdešimt rūšių apynių (spėčiau, kad sakyklas apskritai tik lietuviškas tada buvo, o ir apyniai kokios nors pagrindinės vokiškos veislės). Jei atmintis nepaveda, tas porteris pasirodė kokiais 1994 metais ir gyvavo kokį nepilną dešimtmetį...

Ne tik virikų, bet ir gėrikų, nes seną gerą skonį būtų faina prisimint ir paragaut visus ar bent daugelio bandymo prie jo priartėti variantų Šiaip prieš virimą būtų gerai dar ir apsikeisti sukurtais receptais ir apie juos padiskutuoti ant kiek kas teoriškai turėtų gautis, o po to patikrinti, kas gavosi praktiškai

Manau, prisidėsiu, taip link rudenio:)

Arba galima dar kitaip - sumesti "bazinį", išdiskutuoti gerai variantus, o kiekvienas virėjas vis kiek skirtingą variantą virtų. Ir čia manau "žaistų" ne tik salyklai, bet ir apyniai, mielės. Kažkodėl galvoju, kad tada į tą porterį "Magnum" apynių dėdavo (taip, ne "porteriški" tie apyniai, bet kiek skonį prisimenu, tai visiškai tikėtina). Arba du identiški receptai, bet vienas virikas naudoja kokias S-04, o kitas - "lagerines".

Čia priklauso, ar nori porterio, ar būtent Baltijos porterio. Jo vienas iš pagrindinių skirtumų nuo kitų porterių ir yra lagerinės mielės.

gytautai, ne kažką vasarą buto sąlygomis (prie 22-25 C) prilageriuosi, kada tokia aplinka labiau tinkama "belgams" gaminti. Bet žiemą tikrai bus įdomu tą patį receptą pabandyti su lagerinėmis mielėmis vietoje kokių S-05 ir pakaštavot, koks realus to skirtumas gaunasi.

Primečiau (beveik "iš lempos") tokį:
http://www.atvirasalus.lt/alus/receptas ... ersija-1-0
Tik "Magnum" apynius ir Special B ne iš lempos dėjau, + Wilamete vietoje Saaz imu kaip pakaitalą, nes Saaz labai mažas AA (2,3), prisigamina daug "dumblo" ir kokie 4 litrai alaus dėl to nuostolin nueina...

nesiūlyčiau keisti Saaz į Willamette, manau jų tikrai nenaudojo Utenos aludariai tais laikais Gal ką nors pagal šią lentelę iš Saaz pakaitalų: http://www.brew365.com/hop_substitution_chart.php

Šiaip, pats neatsimenu, bet kaip pasakoja liaudies išmintis, tai apyniai gana nemažas deficitas buvo tada (iki kokių 98-99 metų), tai aromatinius išvis pamiršt reiktų;) Magnum yra vienas labiausiai tikėtinų variantų, sekantis būtų Northern Brewer.

GiN - sutinku, bet kur gauti šviežio Saaz'o su normaliu AA (bent kokius 4 kad siektų), nes kaip ir minėjau, granulės, pirktos iš savasalus buvo tik su 2,3 AA, apyniai gerokai "išdvėsę" buvo, gal kokio seno derliaus. Alus gavosi normalus, bet kaip ir sakiau - jų dėti reikėjo labai daug, tai fermenteryje jie padarė tokį "dumblą" ir perniek alaus susigadino kokie geri 4 litrai (nes niekaip jis neatsiskyrė nuo to dumblo).
Pofke - aga, Magnumas manau labai tikėtinas variantas (ir, jei skonio receptoriai ir atmintis neapgauna, tai manau jie ir į "Švyturio" "Ekstra" turėjo eiti - tada, kai "Švyturys" dar gerą alų virdavo ir pats "Ekstra" ne tik gertinas, bet ir labai skanus buvo)...Dar bandau spėti, kad kokiems aromatiniams galėjo būti naudojami pvz. Tradition ar panašūs, ar net kokie lenkiški (kurie tuo metu turėjo būt gerokai pigesni) kaip Lublin ar pan...Tik va Lublin kur gauti tai biesas žino. "Marynka" čia atkrenta, nes savybės jų kitokios (bent man taip atrodo). O ir "Švyturio ekstrai" manau buvo naudojama "Magnum" + "Tradicion" kombinacija (nes vieną kartą tokį pilsneriuką viriau, LABAI panašus gavosi).
Maistra, o dėl salyklo manau būtų realiausia (siekiant tų laikų "autentikos") naudoti lietuvišką bazinį-pilsnerio - kokį Maltosos ar "Biržų krašto" (bet vėl į Maltosą reikia važiuot maišą visą pirkt, o "Biržų" savasalus nebepardavinėja). Ir gal net Maltosos karamelinį (vieną iš tamsiausių). Ir visiškai nedėt jokių Miunchenų, Special-B ar gal net tiesiog bazinį paskrudinti iki karamelinio???

Marynkos tikrai nenaudojo, nes 1997 metais paleistas į rinką tiktai apynys. Lenkai augino daug NB (1934) ir Magnumo (1980) taip pat, tai sueina. Tradicion yra tik kloninės selekcijos Hallertaueris. NB gana plačiai buvo auginamas tiek vokiečių, tiek lenkų, todėl irgi yra gana tikėtinas variantas, kaip ir tai, kad galėjo naudoti tiesiog izomerizuotą AA ekstraktą.
Prie ruso tikriausiai naudojo kokius Ranyi (Perle), Istrinskoe arba Klon-18 (Saaz) apynius, arba tuos pačius lenkiškus NB ir Magnum.
Dėl salyklo - labiausiai tikėtina, kad buvo naudoti čekiški salyklai. Maltosa atsidarė apie 2000 metus, galėjo nebent Litmalt salyklus naudot, kas dabar yra Viking malt. Biržų krašto tai tikrai nenaudojo, ne tokios apimtys gamybos.

Pofke, kaip matau dėl Magnumo nuomonė vieninga, bet va iš kur gauti tų NB? Arba ką naudoti iš to, ką galima iš savasalus ar alutekso nusipirkti? Ar visgi likti prie Magnumo + Saaz?
Ir šiaip - manai, kad sovietmečiu pačioje Lietuvoje nebuvo gaminamas salyklas, jį atsiveždinėdavo iš Čekijos ir iš kitur?

Mjo...Man tik dabar "dašilo", kad NB = Northern Brewer

Turiu esminį klausimą - ką bandome atkurti? Salyklų bazę ir apynius, skonį ir aromatą (naudojant dabartines medžiagas) ar ir buvusias sudėtines dalis, ir skonines savybes?

Nu, mūsų mintys panašios...

būtų geriau jei kažkokios siauresnės gairės būtų... tarkim salyklai buvo naudojami čekiški... jau kažką galima būtų susiaurinti..

tai va va... man senieji trakai patikdavo toks lyg saldesnis buvo bt ten bent jau tauro darykloj kai visos lubos pelėsiais apaugusios ir iš pakartotinų mielių ten man rodos ir 7 kartos ir daugiau dar dėdavo... tai tas skonis visalaik skirdavosi na ne radikaliai bet būdavo visko... ir acetonu smirdėdavo bonka atsidarius... o porterio tikrai neprisimenu gėres ir skonio tikrai neatsiminsiu... tiesiog ta jūsų iniciatyva patinka ..