Naminis alus

[valdas01]

Paaiškinkit žaliam. Kas do alus tas kur vieno mažai, o dviejų bokalų per daug? Atsimenu senais laikais toks gi buvo. Tėvas vis minėdavo pirmokas, antrokas, trečiokas.

[BruZas (Alaus dirbtuvės)]

Buvo ir man klausimas, bet kilo kitaip. Ant butelių mačiau "Pirmokas" "Antrokas" "Trečiokas". Todėl pasikapsčiau berods antras googlės linkas puikiai paaiškina. Na jei labai tingėsi tai šiektiek pamokos gausi. Anglai irgi turi pirmokus, antrokus, trečiokus tai vadinama "parti-gyle" . Anglai pirmoka žymėdavo kaip XXX antroką kaip XX trečioką kaip X . Plačiau apie tai EN kalba http://morebeer.com/brewingtechniques/l ... osher.html

Ir LT kalba http://www.alutis.lt/news/news.php?id=694

Pasiskaityt gan įdomu.

Jei bandysi fermentuoti į statinę, lauksiu rezultatu

[vidmantas]

Kalba eina matyt ne vien tik apie laipsnius. O apie skirtinga poveiki/savijauta isgerus ta pati kieki tarkim 6-7 laipsniu naminio ir didziuju siuolaikiniu bravoru. Man bent naminio poveikis drutesnis. Draugas irgi minavodavo kad aukstaitijoje per baliu visi atrodo bendrauja lyg ir kaip blaivus kol nepabando atsistot. Kojos visai neklauso. Kitur gal vel kitaip. Mano manymu kaltas ne vien alkoholio kiekis, gal skiringi gerimai veikia skirtingus smegenu centrus. Cia tik prielaida, kito paaiskinimo nesugalvoju

P.S. Apyniu kiekis tikriausia taip pat turi kazkokia reiksme.

[Regis]

Reiškinys "vieno mažai, dviejų per daug" kyla ne dėl pirmokų ar antrokų. Šis reiškinys atsiranda tuomet, kai į nutekintą misą papildomai dedamas solidus cukraus kiekis. Banalios mielės dažnai toleruoja didelį alkoholio kiekį, todėl ir efektas būna "piktas": jaunas, trumpai brandintas, nemažą ABV turintis alus taip veikia gėrikų organizmą. Šalutiniai reiškiniai: ryte nuo skausmo plyšta galva.
Norintys pakartoti šį efektą galit nesunkiai pabandyt: imkit aukštos alkoholio tolerancijos mieles (o dar patikimiau - kepimo), sukonstruokit receptą, kurio ABV 6-7, nutekinkit ~20L ir nevirę mestelkit pora kg cukraus. Atvėsinkit, supilkit atskirai virtą apynių arbatą, suberkit mieles ir po 2-3 dienų atviros fermentacijos supilstykit 5 patikimas statines (ar kegą). Vėsiai pabrandinkit 3-5 paras, o tada ragaukit
Aš į tokį alų žiūriu labai negatyviai. Jis išpopuliarėjo sovietmečiu, paminant senovines taurias aludarystės tradicijas. Buvo tinkamas mechanizatorių pagirioms. Pirmą bokalą gaudavo prieš darbą, antra - tik po to, kai darbas atliktas. Retas parvažiuodavo namo savarankiškai.

[MK]

Posakis atsiradęs ankščiau, nei sovietmečiu. Iš mamos lūpų ne kartą girdėtas. Ji girdėjus iš savo senelio kuris buvo eilinis aukštaitijos kraštu aludaris. Tarkim mano senelis (irgi aludaris) komentuodamas alaus stipruma viska kas iki 9 laipsniu laikė gira kaip jis ABV matuodavo neišdave. dar vienas prisiminimas iš mano vaikystės. Kaime po darbu prie stalo susėsdavo 2-3 vyriokai su 1 litro alaus uzbonėliu. gerdavo mazhom (100 gr) stiklinaitem. Per vakara 1-2 litrus susėdedavo maximum.

[vidmantas]

Apie sovietmetyje atsiradusias legendas. Pavaisinau savo teva mano manymu tikrai neprastu alumi. Tevukas nera didelis alaus gerbejas. Pakastavojo, pacepsejo, pagyre kad skanus ir sako: - Na bet mano laikais tai skanu alu gamindavo. Dabar tokio jau niekur negausi. Palinksejau galvodamas kad dar tikrai yra kur stengtis. Ir tuo metu jis pridure: - Is cukriniu runkeliu darydavo... Tuo metu man labai atlego. To senojo gerojo alaus paslaptis iminta. Cia suveikia ta vertinimo kategorija " O musu laikais tai ir zole buvo zalesne ir dangus melynesnis"

[GiN]

@MK, manau tas posakis yra susijęs su tuo, kad nuo seno Lietuvoje buvo verdamas stiprus naminis alus (kalbu apie tikrą, o ne cukrinį alų). Kadangi alus būdavo skanus, stiprumo nesijausdavo, turbūt todėl greitai išgėrus dvi stiklinėles, o dar karštą dieną - trenkdavo į galvą.
Dar man vis neduoda ramybės toks klausimas, kodėl tas pats etanolis kartais taip skirtingai veikia: būna alaus, kuris "kerta per kojas": galva lyg ir blaiva, o atsistot sunku. O būna, kad "stogą nurauna": gali eit, bet nelabai ką pameni.

[Sidras]

Nors alaus ir negaminu, bet pasidalinsiu prisiminimais. Iš vaikystės atsimenu kai miežius užpildavo vandeniu pirmą sykį (salindavo) ir nukošdavo - pirmokas (jame daugiau cukraus būdavo, tai ir stipresnis išeidavo), antrą sykį - antrokas, o trečią sykį - trečiokas kurį ir palikdavo rūgti/fermentuotis su nuosėdomis, kurį sušerdavo kiaulėms (kartais pasaldindavo cukrumi ar cukriniais runkeliais). Kriuksėdavo laimingos, dažnai duodavo po atsivedimo, kad nusiramintu ir jauniklių neprispaustų
O kaip maisto chemikas galiu atsakyti labai paprastai dėl "tvojimo" į makaulę. Mieles kaimuose naudodavo kepimo arba laukines (na čia technologiškai niekam nereikia aiškinti kas tai yra, bet duodu milijoną %, kad jų ten yra ne viena, ar dešimtys, bet šimtai ir daugiau rūšių). Tokia "paletė" mielių gamina ne tik etilo alkoholį, bet ir metilo ir aukštesniuosius alkoholis, kitus cheminius darinius. Visa šita puokštė ir vožia per čerebana. Aš, taip pat ir Jūs naudojame atrinktas, vieno tipo/rūšies mieles kurios maksimaliai gamina etilo alkoholį + CO2, bet ir mūsų pagamintame produkte rasime mažą kiekį metilo, aukštesniųjų alkoholių, eterių, esterių (kvapai), "acetono" ir kitų, ne taip jau ir sveikų mūsų organizmui cheminių elementų, kurie suteikia gaminui "išskirtinį skonį bei kvapą". Technologiškai mielės yra jautrios temperatūros svyravimams, kokioje temperatūroje jos gyvena, kokie cukrūs yra jos mityboje ir t.t.. Didelės gamyklos šiuos procesus labai kontroliuoja ir jų produktas, kad ir turi tą patį alkoholio kiekį kaip ir musiškis, bet "tvoja" mažiau.

Ar pavyko paprastai?

[GiN]

Man naminio alaus (ne cukrinio) stiprumas mažiau jaučiasi nei pramoninio - pramoniniam stipriam labiau prasimuša alkoholis. Ir šiaip nuo pramoninio man nuo 3-4 galvą ryte skauda, o nuo paties ar kolegų daryto - ne. Ką jie ten tokio deda? Žinau, kad yra dedamos medžiagos baltymų stabilizavimui ir kitų alaus parametrų pagerinimui. Gal tos medžiagos paskui ir pas mus organizme bando baltymus toliau pastabilizuot, ar kokį velnią?

[svyturys]

@Sidras

"...Didelės gamyklos šiuos procesus labai kontroliuoja ir jų produktas, kad ir turi tą patį alkoholio kiekį kaip ir musiškis, bet "tvoja" mažiau. "

Manau, kad "tvojimo" skirtumas tarp naminio ir pramoninio slypi ir ABV skaičiavimo netikslumuose

[Sidras]

@svyturys
Be abejo ir tas įtakoja.